uzteks apie anglu kalba. Kodel Lietuvoje studijuoti geriau?

Pagaliau pradedu suvokti tam tikrus rimtus trukumus atvaziavus studijuoti cia iskart po sulios baigimo. Kaip tikriausiai visi zinote, eilinio lietuvio ziniu akiratis daznai esti platesnis nei eilinio taip pavadinkim "vakariecio", bet daznai buna, kad "vakarietis" labai vienoj srity pasikaustes buna. Tai aiskiai matoma pazvelgus i univero metodologija ir panasias nesamones.
Pirma, kuo labai cia nusivyliau, yra tai, kad visiskai univeras neprisiima atsakomybes uz mano bendros erudicijos ir socialiniu igudziu pletimasi. As, kaipo Computer Science studentas, privalomai turiu mokytis siuos shudus: programavima ir matematika. Trecdali kurso galiu pasirinkti pats - 40 kreditu. Pasiemiau vokieciu kalba(20 kreditu) + kazkoks blevyzgojimas vadybininkams kiba - Hitec Enterprise(20 kreditu), kaip mano tutorius sake, sitas mokslas apie tai, kaip nuspeti, ko reiks rinkoje ateityje, tai tipo, kaip pagauti piniginga zuvi upely. Sakau, per registracija, ar galima daugiau? Nesupratau, ka man ten marmaliojo, bet is to kiek supratau: 1) univeras moka pinigus uz visus tavo kreditus 2) 120 kreditu yra nustatytas optimalus kiekis tavo sugebejimams. Ok, fuck off. Siaip galejau vokieciu imti uz 10 kreditu, bet tikrai noriu ismokti dar viena kalba, taigi, teko atsisakyti idejos pasiimti koki socialini moksla kaipo "Open Unit".
Antra, kalbam apie pasekmes. Licejus duoda tikrai daug geros erudicijos visose tose bendrose srityse, kur zmogus turi zinoti: menuose, istorijoje ir siaip mastyme apie visuomene(nezinau, koki cia zodi pavartoti). Kiek as isivaizduoju, ta galima pratesti ir VU - berods, progsistai kazkuriais metais mokosi psichologijos, ar klystu? Koki shuda as gaunu cia? Gaunu: aukstu lygiu destoma programavima. Gaunu: matke, nezinau, kokiu lygiu, bet dabar mokomes apie isvestines, mazdaug tas pats, ka Skupas deste, tik jau rodos, po truputi pradedam lenkti. Pvz, rodos, pirma karta isgirdau siandien apie atbulines isvestinesi ir kazkoki "centric differentiation". Vienodai, viskas buklete sedi.. Kiti metai: dar daugiau programavimo - kriptografija, tinklai ,duombazes, grafika, mobile devices, nano, bio, etc. Viskas grieztai susije su Informatika. Gal ir iseis is manes ten kazkox super programeris, bet tai kas is to, jei taip ir liksiu programeris su 12toko lygio socialiniais igudziais? Visa, ka galesiu veikti gyvenime, bus darbas kazkokioje software firmoje. Iskart susiaureja kurybingumo ribos, sunkiau tapsiu didziu visuomenininku uzdarau sau duris i vadovu postus(nu sitas px). Rodos, pasmerkiu savo dvasini gyvenima nuolatiniam alaus gerimui.
Trecia, iskart kyla klausimas ar viskas yra taip beviltiska? Pvz, kipriete studijuoja fizika ir filosofija. Yra ir daugiau panasiu shudu, bet sita geriausiai atsimenu. Bet velgi, man nereikia tokio zostko kiekio filosofijos. Man reikia garantijos, kad as neprazusiu net jeigu staiga zmonijai nebereikes kompiuteriu ir filosofijos. Kol kas neradau kurso "Computer & social sciences". Tai tiek.
Keliam klausima, kodel anglai nemato sitame problemos? Bandziau sneketi, eilini karta likau nesuprastas. Mandagiai tada pasakiau: "Jus esat paveikti "Flyno efekto", soriz". Tiesiog kazkodel jiems nereikia to. Jie gerai zino savo karalienes ir karalius, jie zino kuo skiriasi dvi partijos, jie zino, kur yra Kipras ir nezino kur yra Lietuva. Matai, Kipras yra turistviete. Jie zino tik tai, su kuo susiduria. As asmeniskai cia izvelgiu labai shudina socialdemokratijos ir pertekusios kapitalistines visuomenes issigimima. Ale, as su tuo nesusidursiu, man to nereik. Mazdaug, kam sulioj sunkiai mokytis matke ir isvestines, jei man to nereikes. Kam man daug zubrinti, jei man visko nereikes. Kam man zinoti visa Europos zemelapi, jei as susidursiu tik su Prancuzija, Olandija ir Voketija. Na dar gal Ispanija, Italija, Graikija ir Kipru.. Kam man galvoti apie tolima ateiti, jei man nereikes rupintis ateitimi. Nesakau, kad univere cia spaudzia labai ir atseit privercia tave mokytis. Ne, priesingai, viskas paliekama tavo asmeninei inciatyvai, bet apie tai kita karta. Ka bandau pasakyti, sita visuomene jau tokia sena, ir taip gerai sureguliuota, ir turi tokia isvystyta socialine apsauga, kad zmogus nebeturi jaudintis del labai daug dalyku. As, budams lietuvis, visur turiu ziureti ir planuoti, ar tai, ka as darau, iseis i nauda. Jiem gi, ir taip aisku, kad viskas suredyta idealiai ir viskas bus gerai. Jie mokosi Computer science, nes zino: ismoksiu programuoti, busiu auksto lygio programeris, supistas varztelis sistemoje, uz tai turesiu daug pinigu. Taip ir veikia sitas mechanizmas. Jei staiga nebebusi programeris, socialine apsauga pasirupins tavimi: gausi bedarbio pasalpa, idarbinimo istaigos pades persikvalifikuoti. Pats univeras tau parengs visa Career training'a, kad tau tik nieko netruktu ateity. Ka belieka padaryt - pasiimti. Nieks nebruka per prievarta zinoma. Jau butu virs visko. Dabar imam lietuviska situacija:
1) tavo valstybes ir visuomenes aparatas gerokai papuves, del to kiekvienas is musu turi prisiimti atsakomybe ir moketi veikti visuomeneje. Privalai tureti ziniu ir igudziu idant sitam supuvusiame aparate ismoktum atskirti populista ir rusu snipa nuo doro zmogaus, atskirti uzsakyta straipsni nuo objektyvios zurnalistikos, identifikuoti vakaru kulturos shudu eksporta, atskirti rytu kulturos intervencijas, susidoroti su mentaliteto krizemis savyje ir etc.
2) brituose religija visiskai devalvavusi, o krikscioniskomis vadinamos bet kokios organizacijos, kurios nesivadina labdaringomis, o tiesiog atlieka savanoriska, neatlygintina, visuomenei naudinga darba. Kol kas is religiniu simboliu, maciau tik musulmoniu cadras ir tibetiecius, vaikstancius su pilkais chalatais esant 5 laipsniams silumos. Griztam prie savo situacijos: nuolatos turiu irodineti Domantui, kad ateizmas shudas. Ir apskritai manau, kad Lietuva ant tos kryzkeles, ar ateity tapsime religinga(kvailai skamba), bet uztat tam tikras vertybes issaugojusia nacija(kazkaip galvoju, kad pavyzdis butu tam tikros JAV vietoves - Simpsonuose kazkodel sekmadieniais einama i Baznycia), ar gejus, prostitucija ir narkotikus toleruojancia Olandija, kur baznycia isikuria tame paciame pastate su alubariu. Vel gi, zmogus lietuvis privalai tureti erudicijos, kad galetum apsispresti.
3) Lietuvoje zmogus privalai tureti pozicija Rusijos atzvilgiu. Neaiskinsiu kodel. Cia gi, vokietis seniai draugas, prancuzas seniai draugas, amerkietis irgi draugas. Rusas toli, o apie musulmonus nedristu pakalbeti, nes musulmonu ir aplinkui laksto ir apskritai, netaktiska diskusija butu. Ot shudas.... Taigi, kaipo nebera poreikio kalbeti apie istorija daug. Nors ne visi slangos, mano draugas velsietis Jake'as, pvz, atskiria situ zmoniu veidus: hitleri, gebelsa, himleri ir geringa. As asmeniskai nezinojau kaip atrodo geringas, o himler tik mazdaug.

Gerai, pakaks pavyzdziu. Kai kurie zmones mane uzgincys ir tikrai laisvai suvartys tardami: "Britai turi The Economist, Financial Times, Sunday Mirror, Fleet Street'a ir daug kitu graziu dalyku". Privalau atsisaudyti. Taip, laikrasciu tradicijos pas juos tikrai geresnes, ir tikrai zurnalistika leidzia pletotis "skoniui" geresnemis salygomis. Pagal mano destoma teorija, tie laikrasciai yra tiesiog dalis gerai suredyto aparato. Fleet street'as gyveno aukso amziu XIX a., pas mus gi Vilniuje laikrasciu gatves nera kaipo tokios ir niekada nebuvo :) Kitas dalykas, kiekvienas is tu laikrasciu yra savaime "geras", ba visgi egzistuoja kazkox keliu procentu sluoksnis, kuris yra 20 kartu didesnis nei Lietuvoje ir 20 kartu geresni moksla isejes, kuris sedi vadovaujamose kedese ir neleidzia tai sistemai zlugti. Tas sluoksnis priziuri visa marvellous, beautiful, fabulous(kaip matot, zodynas 11toko lygio, nezinau daugiau zodziu) varztyna, i kuri ieina visi eiliniai britai. Taigi: britas isugdomas dosnios svietimo sistemos -> jam suformuojami automatiski pilietiskos, padorios visuomenes nario igudziai -> jis skaito ta laikrasti ir jam nereikia galvoti, ar cia nera uzsakytas straipsnis(todel gali sutelkti kritini mastyma ties tikraja problema, pvz, Irako karu).
Reziume: socialiniai igudziai ir zinios rytu europieciui reikalingi tam, kad jis gerokai nukentejusioje visuomeneje turetu tuos pacius igudzius, kuriuos igauna britas automatiskai, nes brito aplinka - zymiai geresne. Rytu europietis turi buti kazkiek intelektualus, kad suvoktu tikrasias vertybes. Britui gi to nebereikia. Sentensija: lietuvis esu savo valstybes statytojas, britas esti tik varztas. Jurkeviciaus sentensija kazkada teisinga buvo, kad zmogus turi tureti ziniu idant galetum mastyti. O mes gi, turim tureti mastyti daug daugiau. As asmeniskai mastau apie: 1) computer science 2) dviratizmas 3) uz ka balsuoti 4) ka daryti su savo salimi paciam, DIY. Masto britas: 1) computer science 2) uz ka balsuoti. Deja, IQ ir brito, ir mano vienodas, to pasekoje, koznas britas padarys dideli atradima Computer Science - as ne. Uztat turime Audruna. Grizk, prasau, atgal namo po visko.
Nezinau, ar aiski ir pagrista mano teorija, noretusi, kad kazka parasytu siuo klausimu kolega Mantas V. Dar vis neparasau ats. i laiska is car driverio, bet kada nors, pagautas ikvepimo, parasysiu. tai tiek. Cia buvo pirmoji dalis is ciklo "kodel Lietuvoje geriau studijuoti?".

dar viena anglu kalbos pamokele

Parasysiu dar kai ka apie kalba vietine, kol nepamirsau.. Mokykloje, ypach pradinese, kiek atmenu, sunkiausiai istariamas garsas man buvo "th". Gali tarti kaip nori: f, dz, dzf, sf, nezinau net.. Daug laiko ir pastangu buvo skirta siam garsui ismokti. Rezultatas toks, kad anglai sako, kad si garsa tariu visiskai be klaidu tokiuose zodziuose kaip the, three, them, those.. Ka anglai man pasake ir mane ismokino, kad as visiskai neatskiriu w nuo v. Ir tas tiesa, sulioje sitam garsui, kiek atmenu, demesio neskyrem. Karta snekejau apie elektra, ir sakau: 220 Volts. Britai juokaudami sako, turi omeny 220 valso sokiu(Walz). Sakau ne, Volts. Sako tu istari beveik kaip Waltz. Ka gi, pradejo mane mokyti istarti w ir v. Zodyje Voltas ta V yra tokia kieta ir teisingai istariau tada, pasak britu, kai prikandu apatine lupa virsutiniais kapliniais dantimis, liezuvi pakisu po apatine lupa ir tada tariu V. Tada tipo, teisingai istariu ta kieta V. O w yra tiesiog be dantu pagalbos, minksta V, isgaunama vien lupomis. Visos kitos variacijos tariant V, pasak britu, neteisingos. Ka gi...

apie gramatika

po truputi man formuojasi iprotis sykis nuo sykio papildyti savo dienorasti, manau tai tik i nauda :) Sako, garsiai pasakytos mintys sukelia nauju minciu. Norejau tarti zodi apie vietine gramatika, kol nepamirsau.. Vakar gi zaidziau vadinama snookeri su velsieciu. Snookeris - tas biliardo brolis, kur per eurosport daznai rodo. Yra daug raudonu kamuoliuku ir 6 spalvoti. Ikali raudona - gauni taska ir teise kalti ikalti spalvota, kuris vertas nuo 2 iki 7 tasku priklausomai nuo spalvos, ir dar visokiu baudu yra.. Cia sitas zaidimas populiaresnis uz tradicini biliarda. Britai, ieje i zaidimu kambari, paprastai uzsiima snookerio stala, o ne pulo(ten tik pulo stalas daug mazesnis nei originalus, tai ten lengva losti). Ir naudoja slenga "snooked", ar kazka panasaus, kai tipo uzkala taip balta kamuoli, kad labai sunku negaut baudos.
Tiksliai cituoju pokalbi(ZODIS I ZODI):
- Have you added points for me? - klausiu, nes ten yra tokia lenta taskams zymeti.
- No, I didn't, - pareina velsiecio atsakymas.

Sakau pala pala, kodel kai as klausiu have you, tu atsakai didn't? Sakau, ar gi nera skirtumo? Velsietis sako: not really. Paklausiau britu to paties. Visi sako ta pati. Not really. Dabar atsimenu 6ta klase... 9 klase... Pamokas pas gerb. juneviciene, kombikorna, tamulionyte, Rackauskiene ir jurate Velyviene(ta musu 11-12 mokytoja licejuje). Sunkiausiai kazko atsimenu Velyvienes pavarde ko tais... Visos sitos anglu kalbos mokytojos kiek balu nukale uz netikslu present perfect'o ir past simple'o naudojima! O cia atvykes suzinai, kad britam vienodai kaip tu ten sakai. Beda yra su zodynu uztat... Kai kaldavo uz zodyna, gerai dare, ba per pastarasias kelias dienas nezinojau siu zodziu, kai reikejo: pakaba, prenumerata, burokas, priebalse, protu nutekejimas, pasikasyti, krapstyti. Tai tiek atmenu.. Kazkaip vis suktis reikia. Siaip nezinau, nejauciu didelio zodyno prasipletimo, matyt del to, kad daznai issisuku ir be zodyno..

ka graikai su galvoja

Pokalbis su kiprieciu(graikai su kiprieciais it broliai):
- sakau, daug cia jusu is kipro privare.. Vien bristoly sutikau atsitiktinai 5 kipriecius, valgem restorane su 10 graiku ir yra didziule "Helenic" draugija graikams ir kiprieciams.
- jo.
- sakau, ar neskambinat pavojaus varpais(kazkaip isverciau), jei visi is salies ivaro?
- jo, bet visi grizta po studiju.
- tikrai visi?
- most of them.
- tai tu irgi grisi?
- nezinau dar, bet tikriausiai.
- o tai tipo nebijot protu nutekejimo(pavadinau mind flow, suprato, bet siaip nezinau kaip tai vadinasi :) )?
- ne.
- tikrai?
- ne.
- o mes bijom.

Siaip priezastys manau sios: 1) kipre sviecia saule. 2) kipre alkas pigesnis, nors kainos kaip GB. 3) kulturaliai jie labiau izoliuoti, ba raso graikisku alfabetu.

Rezoliucija Lietuvos respublikos Seimui:
1) sumazinti alaus kainas(akcizus), kad visi smagiau gyventu ir maziau emigruotu, nes pigesnis alus - smagu.
2) pastatyti stadikus, kur butu galima losti fulia ziema ir kasi visa laika ir dar futbola visa laika. Ir nemokamai. Irgi smagu, tai niex nenores emigruoti.
3) padaryt naktinius autobusus -kai nebereix taxi, tusas bus smagesnis ir tai irgi mazins emigracija.
4) daryti kitus tokius marazmus, kad zmogaus dvasia geriau jaustusi.

dabar argumentuoju: 1) graikai gali daugiau isgerti 2) graikai gali losti futbola ir kasi kiaurus metus. 3) graikai gali pareiti peskom ziema namo po tuso. 4) graikai gali kiaurus metus susirinkti lauke prie lauzo, padainuoti, pasokti, pasidalinti bedom. Kur stipri bendruomenes dvasios - nera vietos emigracijai.

Tai su tokiom idejom gyvenu.