apie Lietuvos ambasadą Londone

Kartais gyvenime norisi vemti. Kartais nuo degtinės, kitą sykį - nuo ambasados. Kažkaip šimtmečiais man atrodė, kad Lietuvos diplomatinis aparatas veikia nuostabiai, bet pradeda lįsti, kad tai į kokį forumą Šveicarijoje nekviečia Lietuvos nuo Pakso laikų(užtat kviečia Latviją). Be to, Lietuvos turizmo puslapis yra vienas nelabai įspūdingiausių ant svieto. www.lithuania.com ypač vertas dėmesio, www.tourism.lt irgi neatsilieka. www.travel.lt - mėgstantiems turizmą ekspromtu.

Čia tik sustiprinau vaizdą. Šalyje, kurioje mokausi, yra ambasada. Londone. Saite galima užduoti klausimą ir jis kažkam nukeliauja. Mano klausimas "Ar galima ambasadoje balsuoti per savivaldybių rinkimus?" liko neišgirstas. Šiandien bandžiau paskambinti į ambasadą ir išpeikti visus sužinojus atsakymą, bet atsiliepė kompiuterinis autoatsakiklis, kuris mane nervino savo "spauskite šešetą". Galėjau susisiekti su gynybos atš, kultūros klausimais, ekonomikos klausimais, politikos klausimais, bet man labiausiai tiko "kiti klausimai". Ir ką? Niex nepakėlė. Užtat kompiuterinis balsas pasakė: "Kol dar jūsų nesujungėme, pateiksiu šiek tiek informacijos apie ambasadą". Man kompas pasakė telefoną, faksą, puslapį, adresą, visus kitus šūdus, niekas neatsiliepė minutę, o jis pradėjo sukti iš naujo visą tiradą.

Pradėjau manyti, kad gal mano klausimas labai kvailas dėl tų rinkimų? Bet mano nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilnius, o ne Bristolis, ir dargi gegužės vidury matyt Lietuvoje būsiu(pasirodo). Sakyčiau, pažeidžiamios mano pilietinės teisės, jei negalima balsuoti užsienyje laikinai apsistojusiems žmonėms.

Pradėjau mąstyti. Jeigu ambasada nesugeba atsakyti į tokį elementarų klausimą, ir dar matyt vadovaujasi principu "Ko čia nori blet", tai kas vyksta su kitais reikalais. Ambasados puslapy - eilinės naujienos, kaipo šeimų krepšinio turnyras ambasadoriaus taurei laimėti, Lopatos paskaita kažkuriam univere ir blah blah. Angliškoje versijoje irgi galima regėti nebent ką Lietuvos menininkai veikia brituose: "Lithuanian artist in Cardiff", "Pianist Puzaite in London". Jokių žinių apie ekonomiką, nieko, kas domintų kokį verslininką, kuris ieško galimybių investuoti svetur. Dabartines naujienas galėtų skaityti nebent koks dėl Lietuvos pamišęs britas. Manau, tat rodo tik tai, kad Lietuvoje kaipo nėra iš vis jokios politikos ir valstybės požiūrio viešųjų ryšių klausimu. Taip tarp kitko reikia paminėti, kad ambasada Anglijoje yra kaipo svarbiausia Lietuvos ambasada pasaulyje jau vien dėl 0.5 milijono Lietuvos piliečių šitam krašte bei Londono, kuris tampa kiba pasaulio finansų sostine, svarbesne už Niujorką. The Economist rašė kažkada, kad tipo akcijų prekyba jau aktyvesnė vyksta Londone ir Honkonge nei Niujorke. Tai ar ne tam mieste susirinkę visoki investitoriai?

Be to, kažkaip anadien man iš paprasto pokalbio šovė nuostabi mintis, žiauriai paprasta, bet žmogus realiai visą gyvenimą pragyveni aklas. Vienas britas, gana intelektualus toks, kuris beveik nelesa, vaikšto į ŠMC ir filmavimo workshop'us, man kartą pasakė, kad Lietuva tikriausiai turėtų būti žiauriai turtinga dėl "Baltic sea tourism". Aš ????? Sakau, ar tu tuo tikras? Sako jo. Sakau oba. Po to prisiminiau, kad prieš kelias dienas jam pasakojau apie Nidą ir kažką panašaus.. Ir kas man šovė į galvą tada? Gi galima manipuliuoti tuo masiniu nežinojimu apie Lietuvą. Ok, gal būsiu nepopuliarus, bet estai yra tapę tokie kaipo Baltijos šalių skandinavais. Abejoju, ar kas nors labai jau žino Estiją, bet dėl to jie gali laisvai kabinti makaronus apie modernią, aukštųjų technologijų šalį, kurioje klesti visuotinė tolerancija gėjams. Aš visiems britam aiškinau apie Lietuvą nieko neslėpdamas, buvau pasakęs, kad ir keikiamasi rusiškai, kad ir politika šūdina, ir apie Uspaskichą pasakojau. Iš kitos pusės, pateikdamas analitinę situaciją ir kas yra daroma siekiant išrauti skurdą, politinį bukumą ir visus kitus šūdus ir parodau, kad Lietuva nėra kokia Baltarusija ar kita apsileidusi šalis. Dabar kažkaip mįsliju, kad jei užuot tų malimų apie difteriją ir kirvius, būčiau aiškinęs, kad Lietuva yra kiba dalis "Baltic region", kuris yra kiba "Scandinavia + Three Baltic States", ir kad tipo rusai buvo atplėšę laikinai, bet mes dabar jau kaipo švedai, tik kad pigesnis alkas, tai būtų manau patikėję kokie 68%. kiti 32% procentai būtų pamanę, kad perdedu, bet apskritai būtų pasilikę teigiamą įspūdį. Na, dabar manau įspūdis irgi labai geras.. Amy pasakė: "Jake told me that Lithuania was great, I would like to come as well". Wa!

Deja, su tuo apsileidusiu, smirdančiu valstybės aparatu, kuris net negali man atsakyti e-mailu, ar aš galiu ambasadoje balsuoti, tai toli iki tų manipuliavimų viešaisiais ryšiais... Aišku, gal kvaila tikėtis, kad viena maža supista ambasada turėtų aprūpinti balsavimu pusę milijono emigrantų. Aišku, pati valstybė, o tiksliau ta jos dalis, kurioje esti Darbo partijos, aukštojo išsilavinimo neturintys rajonų merai, turėtų susirūpinti, kad septintadalis piliečių kažko gyvena ne namuose. Žodžiu šūdas. Dar kažką šneka apie repatriaciją. Manau, kad repatriacija visai realus reiškinys, bet su tokiu veikimu biurokratų, tai atsiprašau...
Dar kelios kitos Lietuvos valdininkų nevykėliškumo apraiškos:
1) Vilnius - kultūros sostinė 2009. Dar net nėra atsakingos žmonių komandos už renginį, bent jau kol buvau Lietuvoje, tai dar nebuvo. Lincas jau kaipo pirmuosius renginius padarė(ale įžanginius-demonstracinius).
2) Žemėtvarka.
3) VU aukštųjų technlogijų slėnis. Teko skaityti, kad ta viešoji įmonė, besirūpinanti tuo reikalu, negali susitarti su miškų urėdais dėl kelių medžių, augančių tarp fakulteto pastatų ir automobilių stovėjimo aikštelės. Delfi rašė kažkada..
4) Turistiniai interneto puslapiai.

Norėčiau ką nors įžeisti skaudžiu žodžiu už kai kurias nesąmones..

apie turtą

Dažnai tenka išgirsti, kad būtent Lietuvoje žmonės vertina turtą, pagal mašiną ir striukę galima nuspėti socialinę padėti ir panašiai. Ir aš tokį stereotipą buvau susikūręs, ir bemaž mąstydavau, kad visa tai post-komunistinės kultūros dalis, kiba, turtas rodo modernumą... Pažinęs šitokį būrį britų, pradėjau ką kita manyti. Pradėjo man šusti, kad visur ir visada turtas pakelia personą kitų personų akyse arba paglosto to personos ego.
Pradėsiu kalbėti pavyzdžiais, apie konkrečius asmenis kitaip tariant. Yra tos mūsų draugas Oly, apie jį manau esu rašęs ir seniau. Oly tėvai ir seneliai buvo kareiviai. Pats Oly(Oliveris) per savo gyvenimą pagyveno Kipre, Indijoje, pats gimė Airijoje, jo šeima turi škotiško, airiško, angliško ir austriško kraujo. Bet vis tiek Oly yra toks ale "elitinės" šeimos atstovas, ir jis esąs patriotas britanijos. Kartais - nacionalistas ir net rasistas. Ne pačia blogiausia prasme, bet nesibodi numesti kokių kandžių bajerių apie kipriečio gymio koloritą arba juodaožius brituose. Šiaip mane diorgina, kad jis daug giriasi, bet iš kitos pusės, daug įdomių dalykų sužinai. Oly giriasi:
-Mano šeima nusipirko naują namą Vinčesteryje su 6 miegamaisiais rajone, kur gali nerakinti durų.
Gražu, galvoju ir klausiu:
-Kiek kainuoja tas namas? Ar mandagu to klausti?
- Taip, žinomą(of course you blah blah..), 800 000 svarų.
Vėliau jis papasakojo, kad jo šeima turi ir daugiau namų dėl to, kad jo tėvas dažnai kilnojasi iš vienos vietos į kitą.
Beje, Oly puikuojasi ne vien namais, bet ir tokiais dalykais, kad jo šeimoje(jis turi berods dar 2 brolius) kiekvienas turi po teliką ir kompą. Dar kad ėjo į kažkokią elitinę mokyklėlę už kažkiek štukų svarų už mokslo metus. Po to pridėjo, kad mokėsi anglų iš mokytojos, kuri moka geriau ir prasčiau 42(tikrai sakė 42, dar pasitikslinau). Įtariu, kad truputį perdėjo su tuo poliglotumu. Dar reik pridėti, kad Oly pasakoja apie keliones su draugais į Sardiniją, Ibizą ir kitokius kurortus ir kiek jis ten lesa.
Toliau parašysiu apie įpročius - žostkai geria daug alaus. Turi savo kambary šaldytuvėlį, kuris visada pilnas alaus. Negražu net sakyti, bet aš jam skolingas kažkur 10 skardų alaus. Bet pats siūlo visą laiką, ir čia nėra taip, kad aš ten vienas toks. Tiesiog kartais neperku alaus, kad neišlaidaučiau, o tam vienam neįdomu lesti, ir tipo negaila, tai dalina alų. Kiprietis irgi turėjo pilną šaldytuvėlį alaus, man davė tris, kitus pats išgėrė, tuo ir baigėsi jo šaldytuvas.
Kartą truputį išgėręs nekukliai užklausiau Oliverio "ar tu labai turtingas?". Jis mandagiai išaiškino, kad jo. Ne taip tiesiai, bet iš tam tikrų detalių teko suprasti, kad jo. Ir užsimezgė pokalbis įdomus gana, kurio pasekoje jis man išaiškino, kad Oliveris visai į šitą bendriką nenorėjo varyti, nes šis bendrikas - pigesnis ir labiau vidutiniokams. Jis teigė norėjęs gauti vietą dviejuose brangiausiuose bendrikuose, nes ten ale renkasi jo rango žmonės. Negana to, man pasakė, kad tame bendrike kai kurie žmonės su manimi nė nešnekėtų, nes aš nesu pakankamai turtingas. Čia viskas rimtu veidu. Gražu. Va tau šalis, kur žmonės nebevertina materialinių vertybių, nes jomis ale nieko nenustebinsi. Manau, Lietuvoje iki to lygio dar nenueita. Bet viskas įmanoma.
Apie tą patį brangiausią bendriką. Ten tipo maistą gaminiesi pats, bet bendriko viduje yra kavinė su gėrimais ir užsisakomu maistu. Ale, restoranas bendrike. Mano draugai lietuviai ten bandė nuvaryti pavalgyti ir atsigerti, bet jų neįleido, girdi, ten tik rinktiniams. Be kita ko, tas bendrikas kažkokiam grandioziniam vasaros tūsui, kurį britai vadina "summber ball"(ball reiškia tūsą kažkodėl daugeliu atvejų), užsisakė grupę "Basement jaxx". Vienas britas man šitą pasakė, ir man dėstė kaip "ooo" tat yra. Pagalvojau ir prisiminiau, kad aš kažkada net turėjau tos grupės mp3'iškę savo kompe. Iš to seka, kad tai ne kokia nors vietinė grupė. Dar apie tą bendriką: kartą ten buvau nuvaręs su sąlyga, kad norėjau palošti krepšinio, aišku nuvykęs, nieko neradau, bet prie bendriko stovėjo Porsche. Neaišku kieno, bet galima numanyti kokia publika renkasi.
Gražu. Tai tiek to sąryšio turiu su britų turtingų tėvelių vaikais. Britai turi žodį "posh". Toks dažnai vartojamas žodis skirtas, mano supratimu, apibūdinti stileivom arba bet kam, kas susiję su turto, pinigų ir pertekliaus kultūra. Ir manau, kad lygiai kaip Rytų Europoje, didelė dalis jaunimo svajoja apie galimybę gyventi gyvenimą be būtinosios aritmetikos.