vienąkart prisireikė ir apie tas darbo valandas parašyti

Cia buvo kažkada kolega Mantas įmetęs statistikos apie lietuvių darbingumą ant europietiško svieto, ir, kad, esą, pagal "Ekonomisto" žurnalą kaipo Europos tinginiams priskiriami. Vat ėmiau ir nusprendžiau užginčyti šitu sprendimu. Paklausiau britų, savo bendrabučio kolegų, kiek jų tėveliai laiko dirba. Ir juokais numečiau, ar gal netyčiom 60 valandų? Mano nuostabai, vienas sako: "Yes, my father is a lawyer blah blah he works about 60 hours a week". Kita sako, kad gal 40(normalu tada). Gerai, tarkim teisinininkas brituose dirba daug, bet man įdomu ar jau lietuviuose nėra žmonių, kurie dirbtų 60 valandų per parą. Remiantis "Ekonomistu", esą teišdirbame 39.5 valandos per savaitę. Paskaičiuokim: 4 * 8 (nuo 8 iki 5tos, su valandos pietų pertrauka - gana neegzistuojančiai per ilga pietų pertrauka, turiu pasakyti) + 7 (penktadieniais valanda anksčiau paleidžia) = 39 valandos. Sutrumpinam pietų pertrauką iki 45 min, ir gauname 40.25 valandos per savaitę. Visai norma. O dabar sakau: ir durniui aišku, kad tūlas lietuvis daugiau dirba, nei parašyta popieriuje, ką ir suskaičiavo "Ekonomistas". Brituose gi, popierizmo daugiau, visi viršvalandžiai tvarkingai atlyginami ir t.t. Va taip ir susikaupia astronominiai 50 valandų vidurkiai per savaitę.

Palyginimas iš gyvenimo: bendrike turime valytoją. Kas antrą ketvirtadienį ji išsiurbia ir manąjį kambarį. Jos prižiūrimas plotas nei didelis, nei mažas - vienas bloko aukštas, kas apytikriai yra 30 kambarių + 2 virtuvės + 4 unitazai + 4 dušo kabinos + 2 vonios + 4 kriauklės prie tulikų + daug išgeriantis jaunimas per gimtadienius ir šiaip pačių susigalvotas šventes. Ji viską sutvarko per kelias valandas kasdien. Išvalo tulikus, kad po to aš einu kakučio iškart, per dieną siurbliu pasiurbia ir apvalo kriauklę 3juose kambariuose. Realiai, nepasakyčiau, kad labai juodas darbas. Be kita ko, per kas antrus ar kas trečius pusryčius ir vakarienes ji dalina maistą ir dar nežinau ką daro. Gal plauna indus. Bet ji turi laisvas popietes ir nelaisvus sestadienio ir sekmadienio rytus.
Dabar apie jos buitį: su šeima turi butą Naujojoje Zelandijoje, pati vairuoja kažkokį Renault Espace ir kartą man pasakojo, kad varo savaitgalį išleisti viso savo atlyginimo kažkokioje amatų parodoje Birmingeme. Sakė, kad didžiają dalį atlyginimo išleidžia savo hobiui, kažkokiam amatui, pynimui kaip aš supratau, daugiau nebepamenu. Paklausiau ar "is this some kind of crafts?", sake jo. Matyt, visa kita iš vyro. Bet vėlgi, moteriškė per dieną dirba nuo 4-ių iki 7-i7 valandų, aš taip primetu, nes dažnai ją sutinku atvažiuojančią 8:45 į bendriką(aš tada varau į paskaitas), o 12:30 jos jau nebebūna. Na, dar priedo, kartais tą maistą padalina, BET, gal tik kokius 4-5 kartus per savaitę. Spręskit patys. Tokių valytojų bendrike gal 20.
Tik sakau, kad nėra britai juodadarbiai, o mes - tinginiai. Surasiu straipsnį apie britų darbo įpročius, ir tada paruošiu išsamesnį raportą.

Ai va, dar pasak Ekonomisto, už lietuvius mažiau dirba nebent norvegai. O ką graikai? italai? Kiprietis sako: Šulioj mokomės nuo 7:30 iki 13 valandos. Pamoka - 50 min, pertraukos - 5 min. Sakau tiek ariat???? Sako, esmė ta, kad vėliau saulė taip įkaitina, kad nebegali susikaupti. Ar tas pats darbovietėse rimtose? Sako, "it depends". Tai kaip tai vertintų "Ekonomistas"?

Tai aš tokį reziumė:
1) darbštumas sunkiai beišmatuojamas, ba skiriasi skirtingose šalyse aplinkybės.
2) Pirk-dirbk-ir-mirk vis tiek yra šūdas. Žmogus gali nuveikti tiek, kiek leidžia sveikata, ir ne daugiau. Tai nereikia kažkokių nesamonių kurpti.

vienakart reik apie vadyba parasyti

Sako, Lietuvoj maži atlyginimai. Sako, Lietuvoje pinigų trūksta. Neatrodo, kad čia ir britai būtų labai labai labai pasakiškai pinigais pertekę, bet visgi cia atlyginimai dideli, o univero pajamos - dar didesnės. Kaip as suprantu šita situaciją:
1) Cia univeras pagrinde užsiima ne paskaitų organizavimu , o tyrimais ir etc. Skaiciai kalba: mano univere yra 12 000 studentų, 80 iš jų yra pirmamečiai Computer Science studentai. Taigi, mano Computer Science departamente(lietuviškai, matyt, tai vadinasi katedra) maždaug yra 80 * 3 + 100(jau gave bakalaura) = 340. Tarkim, 300-400 studentų. Pačioje katedroje dirba 32 moksliniai darbuotojai, remiantis katedros lankstinuku. Dauguma tų darbuotojų didžiają dalį laiko praleidžia dirbdami mokslinį darbą, taip nešdami pelną univerui ir sau. Man čia esant, programavimą(vienintelį dalyką, kurį ruošia būtent ši katedra) dėsto jau trečias dėstytojas. Dėstytojo darbas irgi nesunkus. Matosi, kad 2003-iaisiais buvo sukurtos skaidrės paskaitoms, dėstytojas tiktai stovi, spaudo knopkę ir aiškina: "blah blah blah". Yra vienas žmoginas, toks gal 28 metų reperis su fat-lace'ais, kuris padėstė pačioj pradžioj, dabar tik taiso mūsų namų darbus(taisymas irgi paprastas - kita programėlė pažiūri ar, ar tavoji programėlė duoda teisingus atsakymus). Turiu 3 programavimo paskaitas per savaitę. Antrais metais, sako, būna daug specializuotų paskaitų, bet vėlgi, vienas žmogus per savaitę pastovi 1-2-3 valandas prieš auditoriją ir viskas. Bet dėstytojai vis sako jiems dėl bele ko nerašyt laiškų, ba jie užsiėmę tyrimais. Užtat vaikštant po katedros patalpas, regi, kad čia vat univeras išrado kažkokį algoritmą Photoshop'ui(kiba suranda automatiškai šunį paveikslėlyje ir padaro jį žalią ar bele kokį kitokį), dar kad va čia univeras gauna pinigų kažkokiem nano-tyrimam ir etc. Viskas klesti, viskas zeba. Kiek atmenu, licėjuje buvo 500 mokinukų ir 40 ar tai 50 mokytojų. Užtat pamokų dešimtgubai daugiau jie ruošdavo, nei visa šita katedra.
2) Nėra taip jau kad studentas pamirštas. Inete guli visos skaidrės iš paskaitų, kas savaitę po valandą penkiese su vadinamuoju "Personal tutor"(išversčiau, asmeninis mokytojas), kuris domisi, kaip tau sekasi mokslai, ir jei neateini i meeta - iškart parašo laišką. Vėlgi, dėstytojui tai kainuoja valandą ir ne daugiau, jis tiesiog šiaip pabendrauja su tavim. Kartą turėjau programavimo-kompiliavimo bėdų, ir norėjau patarimo, buvau maloniai nusiųstas į vadinamąjį Helpdeską - toks daiktas, kuriame dirba magistrantai, nuo 11 iki 13 val. kasdien gali nueit jų paprašyt patarimo. Vėlgi, ir magistrai pinigo gauna, ir taip savo išlaidas padengia, ir univerui nauda, ir studentas laimingesnis.
3) Dėstytojas per paskaitą šūdo malt negali, nes apie kiekvieną dėstytoją vykdoma internetinė apklausa po to(turim visi loginus), ir jei studentų nuomonė apie tave šūdina, pvz., kad tu - kirvis ir durnius, tai nežinau, kas po to būna tam dėstytojui, bet matyt, kad kažkas būna.
4) Atmenu, kad VU pastatai išsidėstė šiose vietose: Naugarduko gatvėje medicinos ir gamtos mokslų fakai, Naugarduko - matkės, Baltupiuose - dar MIF'o, Saulėtekis, pagrindinis(istorinis) VU ansamblis ir lyg daugiau ir nežinau, bet nenustebčiau, jei dar būtų kur. Ai, dar Kaune yra ir pan. Bristolio univeras, nors bendrikai ir toli nuo pagrindinio pastato, visa kita susitelkę vienoje vietoje, ir, manau, kad keturgubai mažesniuose plotuose nei VU, nors studentu tik dvigubai mažiau. Kažką esu girdėjęs, kad sulig Saulėtekio slėnio atidarymu visas VU kelsis į Saulėtekį, bet kiek dabar esu girdėjęs, deda investicijas į patalpas Baltupiuose? Aš ten nesimokau, tai bijau prisišnekėti, bet tiesiog manau, kad ta patalpų dispersija tiesiog iššvaisto daugiau pinigo. Dargi būtų galima, jei viskas Saulėteky įsikurtų, suprojektuoti ir realizuoti gerų dviračių takų tinklą ant Vilniaus.
5) Manau, reikia pabrėžti, kaip univeras gudriai naudojasi magistrantų ir kitų studentų paslaugomis. Magistrantas, dažnai žmogus jau tėvų neišlaikomas, dėl to ieškos darbo. Univeras siūlo: dirbti per vadinamąsias "Examples classes"(labai atsiprašau, jau net nežinau kaip išversti į lietuvių kalbą, žinau net kaip į vokiečių, čia kai tipo sėdi ir sprendi, o dėstytojas padeda - kolis?). Dėstytojui padeda keli studentai, kuriems už tai moka. Tie patys studentai padeda taisyti darbus ir etc. Ką dar daro studentai: doktorantai veda paskaitas(šitas ir Lietuvoj yra manau), bendrike dirba kaipo naktiniai sargai, dirba univero bendrikų baruose, univero supermarketuose(yra keli prie bendrikų), kitose univero teikiamose paslaugose.
6) Univeras kala pinigą iš: univero atributikos(labai populiaru nusipirkti už 10-20 svarų kokią maikę su užrašu "university of bristol"). Durniai britai, kad perka, bet iš kitos pusės, univerui tik nauda. Univeras turi barus bendrikuose, T-Marketo lygio parduotuvėles, kur viskas brangiau nei TESCO, bet vėlgi - dažnai norėdamas pieno nusipirkti netaupai kelių pensu ir perki vietoje. Univerui - vėl pajamos.
7) Ai, dar vienas bajeris prie tyrimų ir etc. Univero mokslininkai ką nors atranda, po to tą patį dėsto trečiamečiams ir etc. Dėl to žmogus ir pats gauni didesnė kvalifikaciją, kai kurie dalykai trečiais, antrais metais yra grynai tai, kuo Bristolio univeras garsėja pats, pvz.: "Mobile and Ubiquitous computing". Dalykas, susijęs su mobiliakų programomis, GPS, Wireless networkais, GPRS/GSM ir t.t. Išėjęs tokį mokslą, manau, gali lengvai ir į Omnitelį prašytis. O šiaip manau, kad univeras gali tokius kursus ruošti, nes yra mokslininkų, kurie šitoje sferoje daug įdirbio yra atlikę.

Tai va tokios tokelės. Ir šiaip, reziumuodamas sakau, kad jei žmogus gyveni kapitalistiniame laisvame pasaulyje, tai ir gyvenk jo taisyklėmis. Univeras čia turtingas, mano požiūriu, ne dėl to, kad vyriausybė pinigais apipila(nors tame irgi tiesos yra), bet kad pats univeras stengiasi prisivilioti pinigą ir iš to duoti daug gero visai visuomenei. Kažkada išsikėliau teoriją, kad vadyba, kaipo mokslas, nebuvo vertinamas sovietmečiu, nes čia visgi kažkokia kapitalistinė disciplina, kokių velnių reikia taupyti socializme, ir kokių velnių kažką stengtis parduoti. Dėl to tūla univero galva mūsuose neturi to sugebėjimo įžvelgti, kaip čia geriau apsisukus. Užtat visi gerai moka veikti esant korupcijai. Nieko, ateina nauja karta, ir viskas bus norm.

Tikrai slopsta lietuvių kalbos igūdžiai. Vadinasi, pradėsiu rašyti tik dar daugiau. Ir nebūtinai įdomiai - išsisemiu. Bet kai žmogus rašai, tai ir naujų minčių kyla.