su jausmais visokiais
Miegas neima... Pagalvojau sisyk, va, dvi savaites beliko, grisiu namolio. Matyt tevai pasitiks is lektuvo islipusi. Visada taip buna. Is keliones grizau - mama pasitiko. Dar is kitos - vel mama. Kita syki, uzstrigau Londone 12 valandu, sesuo pasitiko. Sako, kad del bagazo. Bet kur tau cia sunku bus parsitempti lagamina ar backpacka per gimtaji miesta, jei zmogus apvaziavai krasta, kuris uz tau miela zemes lopineli 100syk didesnis? Cia esme, kad grizti, ir viskas skamba kaipo "tusas baigtas. Mars pas tevus". Va ir pradejau sian svajoti, kad jei isaus ta diena, kai gausiu bakalauro ar magistro laipsni, po kurio baigsis mano studijos sitame kraste, tai noresiu atsiimti ji vienas, be giminaiciu akiu ir grizti namo nieko nepranesus, pasibelsti i namu duris ir perzengti gimtuju namu slenksti. Va tada zmogus gali tarti: "grizau. krusau ozi.". Tada kita diena, kaip kiekvienas normalus pilietis, pradedi ieskotis darbo(mano tevui bus like keli metai iki pensijos, ir jis jau nebera ten kazkox anox "AKCININKAS"). Neslepsiu, karjeros irgi norisi. Pirma nueisiu, kur gerai moka. Sakys, ne, tu ne vietinis, tu svetimas jau. Kazkas taip pasake kazkokiai biochemikei, kuri mokslus isejo svetur... Kita beda, ka ten su klava taipinti visa gyvenima uz dideli piniga, ar to zmogus nori? Ne beda. Visada zmogus pats gali pradet kurti. Jei nesiseka, irgi nebeda. Visada gali dirbti univere arba tiesiog mokytoju. Mokytoju irgi truksta, o ju darbas atrodo neprestizinis tik kvailiams. Mano senelis buvo mokytojas(po to atleido), mano mociute buvo mokytoja. uztat kai norejo mane is licejaus ismesti, jis ten kazkaip su Sindaru sutare(anot pacio Sindaro). Mano senelis buvo visai mazas, bet dar atmena, kai Lietuvoje gamino letuvus, kai Lietuvoje visi gerbe inteligentija ir kai Ivanauskas atidare Zoo Soda. Ir dar Matas Salcius nuvare i Indija. Ir dar lietuviska korporacija "Lietukis" aukojo pinigus Lietuvos armijai. Ir dar Lietuvoje gyveno zydai, vokieciai, rusai, lenkai, cigonai, totoriai, karaimai ir visi kiti. Visi buvo skirtingi ir visi buvo laimingi. O ir mokytoja visi gerbe. Dar beje, ir dviraciu buvo daugiau nei automobiliu, ir visiem gerai buvo. Siaip ar taip, perspektyva dirbti destytoju uzaugus atrodo visai nebloga:
1) tevams nebus geda manau.
2) su jaunais zmonem gyvendamas pats jaunas visa laika busi.
3) univeras ta vieta, kur galima pradeti kulturinio persitvarkymo perioda.
4) isidarbinti nebus sunku, ba: daug senu pirdylu zada iseiti i pensija.
5) manau univere daugiausia perduosiu gimtam krastui to, ka ismoksiu sitam svetimam kraste.
6) bet kada galesi nueiti i politika.
7) galesiu itikinti univero senata galu gale susirinkti didziules pajamas is masinu parkavimo sauleteky, tai priverciant studentus minti dviracius. Valio! ir dar syki: Valio!
8) dar bus galima prisideti prie progreso ant svieto skatinimo skatinant reformas univere.
9) darbas kurybingas visgi. Ir nebus ten problemu: "E, davai palik cia buga, po to parduosim update'a, ok?".
10) Dargi gyvensiu tarp progresyviu ir issilavinusiu zmoniu, kas irgi didelis privalumas. Aplinka svarbu gi. Nakti uztraukiu uzuolaidas, kad nematytu visoki iskrypeliai.
11) Dar gi galesiu pats kasdien dviraciu i darba. Gal net teisiu niekada nereikes laikytis!
12) Zmones mane prisimins nelyginant Bali Sruoga, ar kazka tai.
Zeba. Dar kelis kartus valio dviraciui: Valio! valio! valio!

2 Comments:
Sveikintina iniciatyva dirbti Universitete. Bet pats pasakei - norisi atlyginimo. Daugiau 1500 universitete nelabai gausi is pradziu, o ar tave tai tenkins?
Beje, del dvirachiu tai nepersistenk bifki
Isties, per daug su tuo dviraciu idiegimu musu visuomeneje neuzsimok. Sutinku, kad Vilnius tiesiog perpildytas automobiliu (kazkoks kosmaras piko valandom vaziuot), bet pvz as nenoreciau kasdien savo misku, kur itin didele rizika but nutrenktam masinu, nes ner normaliu taku, mint iki centriniu VU rumu. Manau, reiktu pradet nuo viesojo transporto sistemos gerinimo. Vazineciau autobusais, jei jie dazniau vaziuotu ir nebutu perpildyti ir dar nesmirdetu..
O tavo mintys apie destyma itin pagirtinos ;) Man civilizaciju istorija toks labai saunus profesorius desto. Per pirma paskaita jis papasakojo savo gyvenimo istorija (isties ispudinga), paminejo, kokias salis aplanke (pakeliavo tikrai nemazai), uzima kazkokio pirmininko pareigas kazkokiam univero senate (dar nesigaudoj tj ju hierarchijoj), turi sunu - nepriklausoma menininka Amerikoj. Taip kad susidariau ispudi, kad but profesorium visai neblogai. Aisku reikia biski atidirbt, kol nuo paprasto destytojo iki profesoriaus pakyli.
Ruta
Post a Comment
<< Home