su jausmais visokiais

Miegas neima... Pagalvojau sisyk, va, dvi savaites beliko, grisiu namolio. Matyt tevai pasitiks is lektuvo islipusi. Visada taip buna. Is keliones grizau - mama pasitiko. Dar is kitos - vel mama. Kita syki, uzstrigau Londone 12 valandu, sesuo pasitiko. Sako, kad del bagazo. Bet kur tau cia sunku bus parsitempti lagamina ar backpacka per gimtaji miesta, jei zmogus apvaziavai krasta, kuris uz tau miela zemes lopineli 100syk didesnis? Cia esme, kad grizti, ir viskas skamba kaipo "tusas baigtas. Mars pas tevus". Va ir pradejau sian svajoti, kad jei isaus ta diena, kai gausiu bakalauro ar magistro laipsni, po kurio baigsis mano studijos sitame kraste, tai noresiu atsiimti ji vienas, be giminaiciu akiu ir grizti namo nieko nepranesus, pasibelsti i namu duris ir perzengti gimtuju namu slenksti. Va tada zmogus gali tarti: "grizau. krusau ozi.". Tada kita diena, kaip kiekvienas normalus pilietis, pradedi ieskotis darbo(mano tevui bus like keli metai iki pensijos, ir jis jau nebera ten kazkox anox "AKCININKAS"). Neslepsiu, karjeros irgi norisi. Pirma nueisiu, kur gerai moka. Sakys, ne, tu ne vietinis, tu svetimas jau. Kazkas taip pasake kazkokiai biochemikei, kuri mokslus isejo svetur... Kita beda, ka ten su klava taipinti visa gyvenima uz dideli piniga, ar to zmogus nori? Ne beda. Visada zmogus pats gali pradet kurti. Jei nesiseka, irgi nebeda. Visada gali dirbti univere arba tiesiog mokytoju. Mokytoju irgi truksta, o ju darbas atrodo neprestizinis tik kvailiams. Mano senelis buvo mokytojas(po to atleido), mano mociute buvo mokytoja. uztat kai norejo mane is licejaus ismesti, jis ten kazkaip su Sindaru sutare(anot pacio Sindaro). Mano senelis buvo visai mazas, bet dar atmena, kai Lietuvoje gamino letuvus, kai Lietuvoje visi gerbe inteligentija ir kai Ivanauskas atidare Zoo Soda. Ir dar Matas Salcius nuvare i Indija. Ir dar lietuviska korporacija "Lietukis" aukojo pinigus Lietuvos armijai. Ir dar Lietuvoje gyveno zydai, vokieciai, rusai, lenkai, cigonai, totoriai, karaimai ir visi kiti. Visi buvo skirtingi ir visi buvo laimingi. O ir mokytoja visi gerbe. Dar beje, ir dviraciu buvo daugiau nei automobiliu, ir visiem gerai buvo. Siaip ar taip, perspektyva dirbti destytoju uzaugus atrodo visai nebloga:
1) tevams nebus geda manau.
2) su jaunais zmonem gyvendamas pats jaunas visa laika busi.
3) univeras ta vieta, kur galima pradeti kulturinio persitvarkymo perioda.
4) isidarbinti nebus sunku, ba: daug senu pirdylu zada iseiti i pensija.
5) manau univere daugiausia perduosiu gimtam krastui to, ka ismoksiu sitam svetimam kraste.
6) bet kada galesi nueiti i politika.
7) galesiu itikinti univero senata galu gale susirinkti didziules pajamas is masinu parkavimo sauleteky, tai priverciant studentus minti dviracius. Valio! ir dar syki: Valio!
8) dar bus galima prisideti prie progreso ant svieto skatinimo skatinant reformas univere.
9) darbas kurybingas visgi. Ir nebus ten problemu: "E, davai palik cia buga, po to parduosim update'a, ok?".
10) Dargi gyvensiu tarp progresyviu ir issilavinusiu zmoniu, kas irgi didelis privalumas. Aplinka svarbu gi. Nakti uztraukiu uzuolaidas, kad nematytu visoki iskrypeliai.
11) Dar gi galesiu pats kasdien dviraciu i darba. Gal net teisiu niekada nereikes laikytis!
12) Zmones mane prisimins nelyginant Bali Sruoga, ar kazka tai.

Zeba. Dar kelis kartus valio dviraciui: Valio! valio! valio!