kaip susimoviau vietiniame SMC

Pagaliau! Padariau pirma rimti zingsni ir nuejau i Arnolfini - vietini siuolaikinio meno centra. Isikures kazkokiam senam uosto sandely, is isores ne kiek neprimenantis modernaus meno centro, prisistato kaipo "lyderiaujantis" Europoje CAC.
Nuejau prachekinti, ir isvydau tas pacias baltas sienas, baltas duris ir to pacio srifto uzrasus kaip ir Vilniaus SMC.. Zodziu, centras tikrai ne toks ispudingas kaip Pompidou Paryziuje ar Tate Modern Londone (tik situose ir esu buves is tikruju).
Centras siuo metu siulo tik paroda "Albert Oehlen: champion of bad painting". Kazkas tokio... Tipo menininkas-dailininkas-pankas. Bet zebas visai :) Tingiu rasyti apie turinis, bet geriau parasysiu, kad man teko pasijausti totaliu kaimieciu ten..
Kiba stovejau prie vieno paveikslo gana ilgai, prie manes priejo pagyvenes diedas ir kazka marblena angliskai. Paveikslas susidejo is tokio 30mecio vyro, laikancio cesnako, perspektyvoje mazejanciu triju kolonu su korintiniais kapiteliais ir uzrasu(jei gerai atmenu):
"You're a son of someone and that has to love you.: 3000 pieces of canned meat or 1000 kilos of rice". Tai man tas britas, kiek as supratau, bande isaiskinti, kad tiek mesos ir ryziu reikia uzauginti vaika. As sakau: "You mean grow up a child?". Skaldyta netaisyklinga anglu kalba. tas kazka "get mature". Branda, ja ja, richtig, pagalvojau ir atsakiau: "Maybe". Tiesiog nesumojau ka atrezti tam seniui, kuris visai galejo buti parodos kuratorius ar kazkas tai... Taigi, senis nuejo prie kito jauno zmogaus, ir uzmezge su juo ilga pokalbi apie paveikslus.. Ir man tapo geda tuo momentu, nes:
1) po sias parodas vaikstau labiau kaip snobas nei meno zinovas
2) pasirodziau visiskai neidomus pasnekovas is uzsienio tam britui, gerai kad nepasakiau kokio shudo, kad atvykau pries dvi savaites is Rytu Europos. Salia snekejo tas senis su moterim, kuri vyresne uz mane gal dviem-trim metais, ir nemanau, kad jos intelektualinis potencialas labai didesnis nei mano(gal tik truputi), bet ji sugebejo su tuo seniu diskutuoti apie tuos kiba postmodernius paveikslus, o as - ne. Ar cia del to, kad as is Lietuvos, kur aukstosios kulturos menas atsilieka 50 metu ir as mentalitetiskai esu tam, ka maciau arnolfini per daug provincialus? Zodziu, tokios mintys sukosi galvoje. Ir apskritai, susigedau, kai salia manes stovintiems zmonems, tiksliau, 30-35 metu porai, paroda sukele kazkokias emocijas, o as tik stengiausi suprasti wtf ten yra. truputi pasiklausiau ka sneka aplinkiniai ir nugirdau:
1) "What he is trying to say, is.." - lengva suprast
2) "Oh god, this one is disgusting".
3) "What a funny picture!".

2-tas ir 3-cias buvo ne koliazu ar montazu saleje (tas dailininkas viskuo uzsiminejo), o kazkokiu siurrealistiniu, abstrakcionistiniu paveikslu saleje, kur as tiesiog ziurejau i linijas, figuras ir visa ta chaosa, bandydamas kazka suprasti, ir svajodamas kad viena diena su photoshop'u koki panasu shuda sumalsiu.

Paguoda bent jau, kad centras nemokamai ir siulo: kino teatra, biblioteka (skaitymas vietoje) ir kazkokius performansus kartais, kuriuos parengia visoki vietine bohema. Reiks apsilankyti dazniau.. Nors tiesa sakant, jei zmogus tikrai noro turi, tai ir SMC ne prastesnis..